Dovanojimo sutartis: kada užtenka raštelio, o kada reikia notaro

Dovanojimo sutarties forma priklauso nuo to, kas ir už kiek dovanojama. Kai dovanojama ne didesnė kaip 1 500 eurų suma, rašytinės sutarties įstatymas nereikalauja. Kai dovanojama daugiau nei 1 500 eurų, sutartis turi būti rašytinė. Nekilnojamojo daikto (buto, namo, žemės sklypo) dovanojimo sutartis, taip pat sutartis, kurios suma didesnė nei 14 500 eurų, turi būti notarinė. Tai nustato Civilinio kodekso (CK) 6.469 straipsnis.

Kas yra dovanojimas ir kas juo nelaikoma

Pagal CK 6.465 straipsnio 1 dalį dovanotojas neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę apdovanotajam nuosavybės teise arba atleidžia jį nuo turtinės pareigos. Svarbiausias požymis yra neatlygintinumas: už dovaną nieko negaunama mainais.

Įstatymas aiškiai nurodo, kas dovanojimu nelaikoma:

• Pažadas padovanoti ateityje nėra dovanojimo sutartis. Vis dėlto, jei dovanotojas be pateisinamos priežasties atsisako sudaryti sutartį, asmuo, kuriam buvo pažadėta, gali reikalauti atlyginti nuostolius, susijusius su pasirengimu priimti dovaną (CK 6.465 str. 2 d.).
• Dovana po mirties. Sutartis, pagal kurią dovana pereina apdovanotajam po dovanotojo mirties, negalioja. Tokiems santykiams taikomos paveldėjimo taisyklės (CK 6.466 str. 1 d.). Jei norite, kad turtas atitektų konkrečiam asmeniui po Jūsų mirties, reikia testamento, o ne dovanojimo sutarties.
• Mainai. Jei abi šalys viena kitai ką nors perduoda, tai nėra dovanojimas (CK 6.466 str. 3 d.).
• Būsimas turtas. Turto, kurio sutarties sudarymo metu dar nėra, dovanojimo sutartis negalioja (CK 6.470 str. 6 d.).

Forma pagal sumą ir turtą

Kodėl forma svarbi? Jei nesilaikoma įstatymo reikalaujamos notarinės formos, sandoris negalioja (CK 1.93 str. 3 d.). Jei nesilaikoma paprastos rašytinės formos, sandoris paprastai nepripažįstamas negaliojančiu, tačiau kilus ginčui šalys netenka teisės sandorio sudarymo ar įvykdymo faktą įrodinėti liudytojų parodymais (CK 1.93 str. 2 d.). Praktiškai tai reiškia, kad be rašytinės sutarties gali būti sunku įrodyti, jog pinigai buvo padovanoti, o ne, pavyzdžiui, paskolinti.

Nekilnojamojo turto dovanojimas

Buto, namo ar žemės sklypo dovanojimo sutartis visada sudaroma pas notarą, nesvarbu, kokia turto vertė (CK 6.469 str. 2 d.). Tretiesiems asmenims tokia sutartis sukelia teisines pasekmes tik tada, kai įregistruojama viešame registre (CK 6.469 str. 3 d.).

Prieš dovanodami patikrinkite, kam turtas priklauso. Turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė (pavyzdžiui, sutuoktinių bendras turtas), galima dovanoti tik visų bendraturčių rašytiniu sutikimu (CK 6.471 str. 1 d.). Dovanojimo sutarties ypatumus, kai šalys yra sutuoktiniai, nustato CK trečiosios knygos normos (CK 6.465 str. 4 d.). Jei dovanotojas nebuvo dovanos savininkas arba nebuvo tinkamai įgaliotas sudaryti sutartį, dovanojimo sutartis negalioja (CK 6.470 str. 3 d.).

Ar galima dovaną atsiimti

Paprastai ne. Dovanojimo sutartis, kuri suteikia dovanotojui teisę vienašališkai atsiimti dovaną, negalioja (CK 6.465 str. 3 d.). Todėl sąlyga „dovaną galiu atsiimti, kai panorėsiu“ ne tik neveikia, bet ir daro negaliojančią pačią sutartį.

Įstatymas numato tik kelias išimtis, ir jos sprendžiamos teismo tvarka:

• Dovanojimo panaikinimas, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę, tyčia juos sunkiai sužaloja ar atlieka kitus neabejotinai griežtai smerktinus veiksmus prieš dovanotoją, arba kai su dovanotu turtu, turinčiu dovanotojui didelės neturtinės reikšmės, elgiasi taip, kad kyla reali jo žuvimo grėsmė (CK 6.472 str. 1–2 d.). Reikalauti panaikinti dovanojimą galima per vienerius metus nuo tada, kai sužinota ar turėjo būti sužinota apie tokį pagrindą (CK 6.472 str. 4 d.). Šios taisyklės netaikomos buitinio pobūdžio ir nedidelės vertės dovanoms (CK 6.472 str. 5 d.).
• Dovanojimas su sąlyga. Dovanotojas gali nustatyti, kad turtas turi būti naudojamas tam tikram tikslui. Jei apdovanotasis sąlygos nevykdo, dovanotojas teismo tvarka gali reikalauti ją įvykdyti arba panaikinti sutartį ir grąžinti turtą (CK 6.467 str. 1–2 d.).

Apdovanotasis taip pat turi teisę atsisakyti priimti dovaną bet kada iki jos perdavimo (CK 6.468 str. 1 d.).

Mokesčiai

Dovana gali turėti mokestinių pasekmių apdovanotajam. Ar reikės mokėti gyventojų pajamų mokestį, priklauso nuo dovanotojo ir apdovanotojo ryšio bei dovanos vertės, o taisyklės keičiasi. Prieš dovanodami didesnę sumą ar turtą, aktualias sąlygas ir deklaravimo pareigą pasitikrinkite Valstybinėje mokesčių inspekcijoje.

Ką įrašyti į dovanojimo sutartį

1. Šalių duomenis: vardą, pavardę, asmens kodą, adresą.
2. Tiksliai apibūdintą dovaną: sumą ir perdavimo būdą arba daikto duomenis.
3. Aiškų teiginį, kad dovana perduodama neatlygintinai ir nuosavybės teise.
4. Sąlygą, jei ją nustatote (tikslinė paskirtis).
5. Perdavimo datą ir būdą, pavyzdžiui, banko pavedimą.
6. Sudarymo datą ir abiejų šalių parašus.

Jei sutartis nenumato kitaip, sutarties sudarymo ir įvykdymo išlaidas apmoka dovanotojas (CK 6.473 str. 5 d.).

Dažnos klaidos

• Didelė pinigų suma perduodama be jokio rašto. Vėliau sunku įrodyti, kad tai buvo dovana, o ne paskola. Banko pavedimo paskirtis gali padėti įrodyti dovanojimą, bet įstatymo reikalaujamos rašytinės sutarties ji nepakeičia.
• Bandoma „dovanoti po mirties“. Tokia sutartis negalioja, reikia testamento.
• Įrašoma teisė atsiimti dovaną. Sutartis, nustatanti tokią teisę, negalioja.
• Bendras sutuoktinių turtas dovanojamas be kito sutuoktinio rašytinio sutikimo.
• Butas „dovanojamas“ paprastu raštu. Be notarinės formos sutartis negalioja.

Kada verta parengti individualų dokumentą

Individualiai parengta sutartis praverčia, kai dovanojama didelė pinigų suma, kai norite nustatyti dovanos panaudojimo sąlygą arba kai dovanojama kelių asmenų dalims. Galiu parengti rašytinę dovanojimo sutartį pagal Jūsų situaciją ir paaiškinti, ką reikėtų apgalvoti iš anksto. Nekilnojamojo turto ar didesnės nei 14 500 eurų sumos dovanojimo sutartį tvirtina notaras, tačiau sąlygas verta aptarti prieš vizitą pas jį. Jei dėl dovanojimo jau kilo ginčas ir byla keliauja į teismą, gali prireikti advokato atstovavimo.

Dažniausi klausimai

Ar reikia sutarties, jei tėvai vaikui padovanoja 1 000 eurų?

Įstatymas rašytinės formos reikalauja tik tada, kai dovanojama didesnė nei 1 500 eurų suma (CK 6.469 str. 1 d.). Vis dėlto trumpas rašytinis susitarimas ar aiški pavedimo paskirtis padės išvengti klausimų ateityje.

Ar galima atsiimti padovanotą butą?

Vien savo sprendimu ne: sąlyga, leidžianti vienašališkai atsiimti dovaną, negalioja (CK 6.465 str. 3 d.). Panaikinti dovanojimą galima tik teismo tvarka ir tik CK 6.472 straipsnyje nurodytais pagrindais arba kai nevykdoma dovanojimo sąlyga (CK 6.467 str.).

Ar galiu padovanoti butą, bet nurodyti, kad jis atiteks vaikui tik po mano mirties?

Ne. Sutartis, pagal kurią dovana pereina apdovanotajam po dovanotojo mirties, negalioja, nes tokiems santykiams taikomos paveldėjimo taisyklės (CK 6.466 str. 1 d.). Tokį tikslą galima įgyvendinti testamentu.

Straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nėra individuali teisinė konsultacija. Teisės aktai keičiasi — informacija aktuali 2026 m. spalio mėn.