Kaip išeiti iš darbo savo noru: įspėjimo terminas, atšaukimas ir prašymo turinys

Norėdami išeiti iš darbo savo noru, darbdaviui pateikite rašytinį pareiškimą ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų iki norimos paskutinės darbo dienos. Trumpiau galima tik darbdaviui sutikus. Persigalvoti galite per tris darbo dienas nuo pareiškimo padavimo, o vėliau tik su darbdavio sutikimu. Jei išeinate dėl svarbių priežasčių, pavyzdžiui, kai du mėnesius iš eilės negaunate viso darbo užmokesčio, užtenka įspėti prieš penkias darbo dienas, o darbdavys privalo išmokėti išeitinę išmoką.

Teisinis pagrindas

Išėjimą savo noru reglamentuoja Darbo kodekso (DK) 55 straipsnis. Tiek neterminuota, tiek terminuota darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų. Išimtis taikoma, kai darbdavys sutinka įspėjimo terminą trumpinti arba jo netaikyti (DK 55 str. 1 d.). Pareiškimas pabaigia darbo sutartį pasibaigus įspėjimo terminui, o darbdavys privalo įforminti sutarties pasibaigimą ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną (DK 55 str. 3 d.).

Išėjimą dėl svarbių priežasčių reglamentuoja DK 56 straipsnis, o išėjimą išbandymo metu – DK 36 str. 4 d. Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. darbuotojams, kurių sutartyje nustatytas mėnesinis darbo užmokestis yra ne mažesnis nei du šalies ūkio vidutiniai mėnesiniai bruto darbo užmokesčiai, darbo sutartyje gali būti sulygtos ir kitokios sutarties pasibaigimo taisyklės, jei pasiekiama šalių interesų pusiausvyra (DK 33 str. 4 d., pakeista įstatymu Nr. XV-1058). Jei Jūsų atlyginimas toks, pirmiausia perskaitykite savo darbo sutartį.

Kaip parašyti pareiškimą

Įstatymas pareiškimo formos nenustato, tačiau iš jo turi būti aišku, kas, kam ir ko prašo. Rekomenduojame nurodyti:

1. darbdavio pavadinimą ir vadovą arba kitą asmenį, kuriam adresuojate pareiškimą;
2. savo vardą, pavardę ir pareigas;
3. aiškų prašymą nutraukti darbo sutartį pagal DK 55 str. 1 d. (arba pagal DK 56 str. 1 d., nurodant konkrečią svarbią priežastį);
4. norimą paskutinę darbo dieną;
5. jei norite išeiti greičiau, prašymą sutrumpinti įspėjimo terminą arba jo netaikyti;
6. pareiškimo datą ir savo parašą.

Ne mažiau svarbu turėti įrodymą, kada pareiškimą pateikėte, nes nuo šios dienos skaičiuojamas įspėjimo terminas ir trijų darbo dienų atšaukimo laikas. Paprašykite užregistruoti pareiškimą ir pasilikite kopiją su gavimo žyma. Jei pateikiate elektroniniu būdu, išsaugokite išsiuntimo ir gavimo patvirtinimą. Kad išvengtumėte ginčų dėl dienų skaičiavimo, paskutinę darbo dieną rinkitės su nedidele atsarga.

Ar galima išeiti greičiau

Taip, jei sutinka darbdavys. DK 55 str. 1 d. leidžia darbdaviui įspėjimo terminą sutrumpinti arba jo visai netaikyti. Prašymą sutrumpinti terminą geriausia įrašyti tiesiai į pareiškimą, o darbdavio sutikimą gauti raštu. Kitas kelias yra pasiūlyti nutraukti sutartį šalių susitarimu (DK 54 str.). Tada pabaigos datą ir kitas sąlygas šalys suderina tarpusavyje.

Pareiškimo atšaukimas

Pareiškimą galite atšaukti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo padavimo dienos, nebent darbo sutartis jau nutraukta. Praėjus šiam terminui, atšaukti galima tik su darbdavio sutikimu (DK 55 str. 2 d.). Atšaukimą taip pat pateikite raštu ir pasilikite įrodymą, kad jį pateikėte laiku.

Išėjimas dėl svarbių priežasčių

DK 56 str. 1 d. leidžia nutraukti sutartį, įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jeigu:

• prastova ne dėl Jūsų kaltės tęsiasi ilgiau kaip 30 dienų iš eilės arba sudaro daugiau kaip 45 dienas per paskutinius 12 mėnesių;
• du mėnesius iš eilės ir ilgiau Jums nemokamas visas priklausantis darbo užmokestis arba darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo darbuotojų saugos ir sveikatos pareigų;
• negalite tinkamai atlikti darbo funkcijos dėl ligos ar negalios arba dėl to, kad slaugote ar prižiūrite įstatyme nurodytą šeimos narį ar kartu gyvenantį asmenį;
• dirbdami pagal neterminuotą sutartį pas tą darbdavį sukakote senatvės pensijos amžių.

Tokiu atveju darbdavys privalo išmokėti dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsėsi trumpiau nei vienus metus, – vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio (DK 56 str. 2 d.). Pareiškime nurodykite konkretų punktą ir pridėkite įrodymus, pavyzdžiui, banko išrašus ar gydytojo išvadą.

Atsiskaitymas paskutinę dieną

Pasibaigus darbo sutarčiai, darbdavys su Jumis paprastai turi atsiskaityti ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną. Vėlesnis atsiskaitymas galimas tik tada, jei taip susitarta atleidimo metu, ir tik DK 146 str. 2 d. nustatytomis ribomis. Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. ši tvarka tikslinama: dalis, neviršijanti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, mokama paskutinę darbo dieną arba, jei taip susitarta, per 10 darbo dienų, o ją viršijanti dalis susitarus gali būti išmokėta vėliau, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo atleidimo. Už nepanaudotas kasmetines atostogas, išeinant iš darbo, mokama piniginė kompensacija (DK 127 str. 6 d.). Jei darbdavys uždelsia atsiskaityti ne dėl Jūsų kaltės, jis privalo mokėti netesybas (DK 147 str. 2 d.).

Dažnos klaidos

• Apie išėjimą pranešama tik žodžiu. DK reikalauja rašytinio pareiškimo.
• Neužfiksuota padavimo data. Be jos sunku įrodyti, kada baigiasi įspėjimo terminas.
• Tikimasi išeiti „nuo rytojaus“. Be darbdavio sutikimo galioja 20 kalendorinių dienų terminas.
• Per vėlu atšaukiama. Po trijų darbo dienų atšaukti pareiškimą galima tik darbdaviui sutikus.
• Svarbi priežastis nurodoma be įrodymų. Tada darbdavys gali ginčyti išeitinės išmokos pagrįstumą.
• Manoma, kad liga nukels išėjimo datą. Kai sutartis nutraukiama darbuotojo iniciatyva, darbo santykių pabaiga dėl laikinojo nedarbingumo ar atostogų nenukeliama (DK 65 str. 6 d.).

Kada verta kreiptis į teisininkę

Pasikonsultuoti verta, jei išeinate dėl svarbių priežasčių ir norite, kad pareiškimas būtų tinkamai pagrįstas, jei darbdavys nesutinka su pabaigos data, neatsiskaito ar siūlo pasirašyti dokumentą, kurio sąlygomis abejojate. Jei kyla ginčas dėl darbo užmokesčio ar kitų išmokų, į darbo ginčų komisiją (ji veikia prie Valstybinės darbo inspekcijos) kreipiamasi per tris mėnesius nuo tada, kai sužinojote ar turėjote sužinoti apie pažeidimą (DK 220 str. 1 d.). Prašymą komisijai galiu padėti parengti, o jei ginčas persikels į teismą ir prireiks atstovo posėdžiuose, rekomenduosiu kreiptis į advokatą.

Dažniausi klausimai

Ar priklauso išeitinė išmoka, jei išeinu savo noru?

Kai išeinate be svarbių priežasčių pagal DK 55 str., išeitinė išmoka nenumatyta. Ji mokama, kai sutartis nutraukiama dėl DK 56 str. 1 d. nurodytų svarbių priežasčių. Už nepanaudotas kasmetines atostogas bet kuriuo atveju priklauso kompensacija.

Ar galiu pateikti pareiškimą sirgdamas?

DK to nedraudžia. Tačiau atminkite, kad nutraukiant sutartį Jūsų iniciatyva darbo santykių pabaigos diena dėl nedarbingumo nenukeliama (DK 65 str. 6 d.), todėl sutartis baigsis Jūsų nurodytą dieną.

Ką daryti, jei darbdavys nenori priimti pareiškimo?

Pareiškimas pabaigia darbo sutartį pasibaigus įspėjimo terminui, o darbdavys privalo įforminti sutarties pasibaigimą (DK 55 str. 3 d.). Todėl svarbiausia turėti įrodymą, kad pareiškimą pateikėte. Pasirūpinkite tokiu pateikimo būdu, kuris palieka pėdsaką, pavyzdžiui, el. laišku su gavimo patvirtinimu.

Straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nėra individuali teisinė konsultacija. Teisės aktai keičiasi — informacija aktuali 2026 m. spalio mėn.